Vakar viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė diskusijos apie mokyklų reitingus, privačių ir valstybinių mokyklų atotrūkį, finansiškai pajėgesnių šeimų pasirinkimus ir investicijas į ugdymą.

Reitingų viršūnėse vis dažniau matome privačias mokyklas, taikančias griežtesnę mokinių atranką. Tuo tarpu valstybinių gimnazijų, užtikrinančių aukščiausius akademinius pasiekimus, kasmet mažėja.

Šiose diskusijose daug skaičių ir lentelių, kurios neretai tėvams susuka galvas ir sukuria įspūdį, kad reitingų eilutė yra tiesiausias kelias į jų vaiko sėkmę.

Tačiau nepamirškime – yra ir kita pusė.

Vakar pasirodę dar vieni duomenys (išsamiau rasite čia) atskleidė kitą realybę: Lietuvos paaugliai Europoje pirmauja pagal raminamųjų ir migdomųjų vaistų be recepto vartojimą.

Gal tai tik atsitiktinis sutapimas? O gal – tos pačios realybės kita pusė?

Kai akademiniai rezultatai tampa pagrindiniu sėkmės vertinimo matu, kai šeimos rungiasi dėl „aukštesnės reitingų eilutės“, kai vaikams siunčiama žinutė, jog tik toje mokykloje gali būti „geriausiu iš geriausių“ – sveikata ir emocinė gerovė gali likti paraštėse.

Nepamirškime, aukšti pasiekimai turi savo kainą. Klausimas tik – kas už ją sumoka?

Todėl labai kviečiu:

• Kalbėkime su jaunais žmonėmis apie emocinę sveikatą.
• Priminkime jiems miego ir poilsio svarbą.
• Aptarkime nerimo, perfekcionizmo ir nuolatinio savispaudimo būti TOP1 pasekmes.
• Stebėkime, ar vaikas nesistengia atitikti ne savo, o mūsų – suaugusiųjų – lūkesčių.

Reitingai parodo, ko mokyklos pasiekia. Tačiau jie neparodo, kiek tai gali kainuoti mūsų vaikams.

Ir dar. Labai pritariu – mums tikrai reikia akademiškai stiprių mokyklų: tiek privačių, tiek valstybinių. Tačiau pirmiausia ieškokime tos mokyklos, kurioje vaikas gali atskleisti savo unikalumą, savo stiprybes ir mokytis jam tinkamu tempu.

Nepražiopsokime ir kitų kelių. Laimingais, veikliais, puikiai save realizuojančiais žmonėmis tampa ne tik akademiniai lyderiai. Kartais jaunas žmogus pražysta ten, kur daugiau praktikos, ramesnis tempas ar tiesiog – stipresnis ryšys su mokytoju…

Svarbiausia, kad vaiko kelias būtų tinkamas jam. Reitingai neturi užgožti mūsų sveiko proto, vaiko individualybės ir jo tikrojo potencialo.

Leiskime vaikams kelti realius asmeninius tikslus, atskirkime juos nuo savo pačių lūkesčių ir padėkime jiems eiti savo tempu.

O svarbiausia – apkabinkime. Jiems to labai labai reikia.